Tarptautinis festivalis „Nepatogus kinas“ spalio 8-27 dienomis pasklido per visą Lietuvą. Į „Nepatogų kiną“ atrinkti dokumentiniai filmai, kurie pelnė svarbiausių Europos ir pasaulio kino festivalių pripažinimą. Prie festivalio renginių visada jungiasi ir Zarasų viešoji biblioteka, kuri filmų peržiūrose maloniai kviečia dalyvauti ir mūsų progimnazijos mokinius.
6b klasės mokiniai žiūrėjo filmą „Hana ir krokodilas“ ir gilinosi į valgymo sutrikimų problemas, brolių ir seserų santykius, gebėjimą ieškotis pagalbos, mokėjimą ją priimti. Jaunieji žiūrovai puikiai suprato, kad tokioje situacijoje delsti negalima, reikia išsikalbėti ne tik su bendraamžiais, bet ir su suaugusiais, kreiptis į medikus, turėti artimųjų palaikymą ir supratimą. Filmas „Oazė“ kvietė mąstyti apie brolių dvynių santykius, jų augimą, apie tai, kad vienas iš jų, turintis negalią, vis labiau atsilieka ir tampa įkalintas vaikystėje, apie paauglystėje vykstančius pokyčius, apie palaikymą. Aptarimo metu mokiniai vienu balsu kartojo, kad reikia kalbėtis, aiškintis, nesityčioti iš kitokio, o jam padėti, būti empatiškam. Juk kitoks žmogus yra stiprus savo išskirtinumu, pastabumu, meile gamtai, jį supančiai aplinkai.
6a klasės mokiniai seanso metu patyrė labai skirtingas emocijas. Pirmasis filmas „Laisvė riedlentininkams“ kvietė būti aktyvius, patiems turėti daug entuziazmo populiarinti savo, t. y. riedlentininkų veiklą, burtis į klubus, organizuoti varžybas, kurti riedlenčių parkus. Svarbiausia, turėti tikslą, nebijoti atsakomybės, draugauti, bendradarbiauti su bendraminčiais. O filmas „Akimirka, kai viskas pasikeitė“ visiškai kitoks. Ką daryti, kai tėvai tau praneša, kad skiriasi? Filme aštuoni vaikai pasakoja ir baltoje studijoje nuspalvina visas tą akimirką išgyventas emocijas. Mokiniai sakė, kad žiūrėti filmą buvo įdomu, bet pagavo liūdesys, nes tokių šeimų yra ir mūsų aplinkoje. Išsakomos mintys buvo apie tai, kaip svarbu, kad tokią akimirką vaikas nebūtų paliktas vienas, kad jis nejaustų kaltės, kad tėvai atrastų kelią į savo vaiko širdį, kad padėtų jam prisitaikyti prie didelių pokyčių, kad nepaliktų jo nežinioje...
Įsijungti į festivalio dvasią, stebėti tikrų istorijų dokumentiką kitokioje aplinkoje, kitokia forma, ją suprasti, aptarti ir išmokti gyvenimo pamokas buvo labai naudinga ir įdomu.
Vilma Valainienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Nuotraukos autorės